Šiuos dėsnius minėjo dar senovės Graikai, šiuos dėsnius žinojo ir mūsų senoliai: mūsų sveikata priklauso nuo kraujo takumo, kuris be abejonės yra surištas su kapiliarų būkle ir jų funkcijos efektyvumu. Žmogus suaktyvinęs savo organizmo gydomąsias galias pats sau gali tapti gydytoju.
Pirmasis sveikatos dėsningumas:
Visas stebuklas vyktų atgaivintame kapiliarų tinkle – mikroskopiniame, nematomų kraujagyslių magistralinėje sistemoje. Juk kapiliarų funkcija susijusi su visais patologiniais procesais: uždegimais, traumomis , toksinais bei infekciniais šokais. Net gi vadinamosios senatvinės ląstelių sklerozės ir kitų patologijų priežastis yra nepakankamas kapiliarinis drėkinimas organizme.
Net iš dalies atstačius kapiliarinį kraujo tekėjimą, susitvarko apskritai visų audinių aprūpinimas krauju. Apmirusios ar pusiau apmirusios ląstelės ima dalyvauti medžiagų apykaitos procese(metabolizme) ir atsikrato nuodingų apykaitos produktų(metabolitų). Laisvos nuo metabolitų ląstelės vėl pajėgia savintis reikalingas medžiagas. Suaktyvėja ląstelių fermentai ir ląstelių gyvenimas atgimsta.
Kita blogos kraujo cirkuliacijos priežastis yra skysčių trūkumas organizme: kieviena liga prasideda tada, kai pakinta skysčių esančių ląstelių išorėje ir viduje, humoralinė sudėtis. Jų sudėties kokybė yra svaribausias visų fiziologinių procesų veiksnys. Tarplastęlinis skystis, arba tarpląstelinis kraujo ir limfos plazmos vanduo sudaro 15-20proc. žmogaus masės, o ląstelių viduje esantis -50 proc. Šias skysčių rūšis skiria ląstelių membranos, per jas vyksta medžiagų apykaita. Žmogaus organizmo skysčiai – gyvi elementai, nepaliaujamai dalyvaujantys biologinėse ir biocheminėse reakcijose.
Apie ląstelių membranų pralaidumą, nuo kurio priklauso medžiagų apykaita mūsų organizme būtina žinoti :
– Organizmo gyvybę palaiko nuolatinis skysčių judėjimas tarp ląstelių ir jų viduje. Net nežymus skysčių judėjimo kokiame nors organe sulėtėjimas sutrikdo to organo funkcines galimybes, reakcijas į išornio ir vidinio streso poveikius. Judėjimo sustojimas lemia organizmo apsinuodijimą, ligą ir mirtį.
– Skysčių apykaitą mūsų kūne vykdo kapiliarų membranos. Jų pokyčiai lemia daugelį ligų: plaučių , virškinimo, inkstų, kraujagyslių, odos, širdies ir kraujo apytakos, nervų sistemos, regėjimo organų.
Visų mūsų kūno patologinių būsenų metu organizme pagausėja toksinų, kurias sudaro žuvę mikroorganizmai arba suirusios ląstelės. Kad įveiktume ligą pirmiausiai reikia atverti visus šalinimo kanalus. Todėl reikia valyti žarnyną, plaučius, inkstus, odą, kepenis ir padidinti kapiliarų pralaidumą. Tai padės tekėti skystajai kraujo daliai: plazmai, kuri padės atsikratyti atliekų, priims iš organizmo rezervų į pagalbą ląstelėms atėjusius antikūnus, fermentus, gliukozę ir kitas naudingas kūnui medžiagas. Organizmas sugebės pašalinti toksines( nuodingas)medžiagas .
Antrasis sveikatos dėsningumas: Prasta stuburo būklė yra viena pagrindinių kraujo cirkuliacijos sutrikimo priežasčių.
Žiloje senovėje, besivystant šiuolaikiniam žmogui jo stuburo padėtis buvo horizontali ir palaikė visų kūno dalių pusiausvyrą. Tačiau , kai žmogus atsistojo, stuburas ėmė atlikinėsti ašies, arba kolonos, funkciją. Kolona sudaryta iš 33 slankstelių, tarp kurių yra diskai, kremzlės, raiščiai kontroliuojami per netoliese besirandančius sausgysles ir raumenis. Pastarieji dar yra apgaubti fascijų.
Iš vidaus prie kaulinių stuburo ir griaučių struktūrų tvirtinasi vidaus organai. Pastarieji apgaubti vėl gi fascialinėmis jungtimis, kurios žmogaus raidos etape, kai jis stojosi nuo keturių ant dviejų galūnių pakeitė savo padėtį, pradėjo funkcionuoti kitose ašyse ir plokštumose.
Visi šių sudėtinių stuburo dalių ir aplinkinių organų padėčių pokyčiai įtakoja mūsų kūno kraujo cirkuliaciją. Biomechaniškai vertinant – susikūrus fizikiniams patologiškai stipriems svertams atsiranda didžiulės jėgos veikiančios minkštuosius audinius ir sukuriančios juose didžiulės įtampos zonas. Todėl geriausia priemonė idealiai laikysenai išsaugoti : nuolatinis stuburo defektų taisymas, nuosavos kūno kultūros sistemos sukūrimas, kūno poreikio judesiui suvokimas ir kūrybingas to poreikio išpildymas.
Trečiasis sveikatos dėsningumas: Nevisavertis kvėpavimas dar viena ligų priežastis.
Sutrikus kraujo cirkuliacijai, deguonies mažiau papuolą į lasteles, kraujyje kaupiasi nuodingos medžiagos. kad kvėpavimas būtų visavertis , turime rūpintis kapiliarų, odos ir diafragmos būkle. Pernelyg pakelta diafragma, sukelia sąstovį plaučiuose, spausdama jų alveoles bei kapiliarus: mažindama oro kiekį suplotose alveolėse ir eritricitų kiekį suspaustuose kapiliaruose. To pasekmė – nuolatinė ląstelių, audinių, organų ir kitų kūno sistemų intoksikacija.
Jeigu laikydamiesi tam tikrų ritualų ar pratybų padidinsime įkvepiamo oro tūrį, sustiprinsime deguonies tekėjimą į smegenis bei visus organus, jei atversime dešimtis tūkstančių uždarų kapiliarų, nunyks jus kamavusios ligos ar pojūčiai, niekas negalės įveikti jūsų organizmo.
Diafragma per minutę atlieka vidutiniškai 18 svyravimų, per parą apie 24 000, tai lygsiurblio stūmuoklis, ritmingai spaudžiantis kepenis, blužnį, žarnyną, gaivinantis visą kraujo apytaką. Savo darbo ritmu suslėgdama visas pilvo kraujagysles bei limfagysles diafragma padeda judėti kraujui ir limfai. Ji yra antroji veninė širdis. Jos hemodinaminis spaudimas didesnis nei širdies, nes daug didesnis yra siurbiamasis paviršius ir kur kas stipriau yra stumiamas kraujas.
Ritmiškai spausdama kepenis, diafragma stiprina ir nukreipia tulžies tėkmę, gerina kepenų kraujo apytaką veikdama visas šio organo funkcijas. Sutvarkius diafragmos veiklą atstatysite ne tik kepenų ir blužnies apimtį, bet ir žarnyno funkcijas, priversite aktyviai tekėti kraują ir skystį , užsistovėjuį tų svarbių organų ląstelėse.
Kūno gyvybingumo didinimo , darbo su savąją GYVYBĖS SĄVASTIMI kryptys:
– Mažinti kapiliarų užterštumą šlakais.
– Kontroluoti kraujo klampumą ir pakankamą skysčių cirkuliaciją kūne.
– Rūpintis membranų pralaidumu.
– Sąmoningai rūpintis stuburo ir aplinkinių minkštųjų, taip apt diafragmos judesio ir jutiminio suvokimo kokybe.
– Atlikti pilnaverčio kvėpavimo pratybas.